 Idealu, jei visi namai yra įkvėpimo šaltinis, ko pasiekti galima dėmesingai kuriantis kiekvieną erdvę juose.
Pradėti galima nuo mažų funkcinių zonų [miegamojo, svetainės, darbo...], kur norėtųsi pirmiausiai jaustis saugiai, natūraliai ir jaukiai. Mažos gamtinių motyvų detalės, tekstilė, medis, jauki šviesa - tai galimos priemonės.
0 Comments
 Sigitos Petruninos straipsnyje apie lietuviškus namus, stilių nugulė ir mano pamąstymai:
„…lietuviško interjero stiliaus kol kas nėra, nes pirmiausiai dauguma lietuvių nėra atradę savęs, kaip individo, kaip lietuvio, todėl taikosi prie pasaulietinių tendencijų ir ima tai, ką siūlo aplinka. Gilintis į save – sunkus ir ilgas procesas, todėl ir retas kuris pasiryžta jam. O kuomet, ką ir rašėte straipsnyje, pasiūla yra dideli ir greit besikeičianti, žmogui dar sunkiau atpažinti savus, autentiškus gylius (poreikius). Priedo, ilgus amžius buvome verčiami taikytis prie aplinkos poveikių, primestų požiūrių ar formų. Tad palyginus, dar nedaug metų ieškome savęs, kaip valstybės. Tačiau, kaip tauta, esame viena seniausių ir vis dar gyvuojančių. Vadinasi turime be galo seną istoriją, kurioje ir esti ir gyvenimo būdas, ir stilistika, ir vietos medžiagų naudojimas (viską galime rasti, kas susiję su interjero temomis). Todėl man visad, mąstant apie šį užduotą klausimą, mintys vesdavo prie to, kaip gyveno mūsų senoliai. Net pasigilinus į ne tokį jau seną laikotarpį – XIX a., kuomet taip įspūdingai kaimo trobesiai buvo puošiami ir kokie gilūs simboliai tai buvo. Taip, tai fasadinė dalis, o klausimas apie namų vidų. Tačiau kodėl nepasiėmus praeities paveldo ir nepritaikius jo šiuolaikiškai – namuose, sukuriant autentiškas detales. Bet ir vėl – detalės lieka detalėmis, svarbu matyti visumą, kas gali sukurti bendrą lietuvišką identitetą interjere?“ Ir dar vienas, kur Lina siūlo nusikelti dar toliau nei XIX amžius ir ieškoti savo siprybės šaknyse: „Bet jei ieškoti šaknų – tai visų pirma mus kitaip vadino iki XIXa. vidurio, ne baltais. O aisčiais. Tai išlikusios lietuvių ir latvių tautos. Tūkstančius metų išlikusios tautos stiprybė didžiulė, jei ji atsilaikė ir išliko. Vadinasi ji negali neturėtų paveldo, kuris iš kartos į kartą tą stiprybę perduodavo. Paprastas žemdirbys, jis darbo žmogus, jam svarbu, kur „galvą padėti“, vadinasi ne žagrėje stiprybė.“ Visas straipsnis: http://www.tenkurnamai.lt/2018/02/07/lietuviski-namai-kas-budinga-lietuviskiems-namams-nuomoniu-apzvalga/?fbclid=IwAR0zAqYnCjLM_udVnvpttQ7j3On51i2Q21H-vOhDNnp3gzF7WVoqfJ9WH3E                                           Nuotraukos iš interneto.
 Jau kurį laiką užsienyje itin populiari pilka ir juoda spalvos (kaip dominuojančios) interjere, netruko ateiti ir į Lietuvoje kuriamus interjerus. Tai natūralu, jog pasaulyje populiarūs dalykai, tampa svarbūs ir pas mus. Tačiau ne paslaptis, jog mados keičiasi labai dažnai, o štai savitas stilius formuojamas individualiai ir visą gyvenimą, jis gali kisti, priklausomai nuo asmenybės keitimosi. Tad kyla klausimas - ar verta savo gyvenimo kokybę aukoti vardan to, kad įtikti madai? Tema labai plati, bet noriu trumpai ir glaustai pasidalinti mintimis, kurios aplanko kiekvieną kartą matant vis gausėjant juodos ir pilkos spalvos interjerus. Pirmiausiai apie spalvos poveikį visi žinome, o jei ir nežinome, pajaučiame. Nes spalva veikia žmogų net ir tamsoje. O kaip veikia juoda spalva? (Pateiksiu įvairių šaltinių citatas apie tai) "Juoda simbolizuoja paslaptingumą, seksualumą, tačiau kartu tai ir gedulo spalva. Miegamajame gali sukurti tamsią, aistringą atmosferą, tačiau piktnaudžiauti ja negalima, nes tamsi spalva gali slėgti ir vizualiai sumažinti kambario erdvę." "Tai nerimą kelianti spalva. Juoda yra apsauginė spalva, gali būti naudojama slopinant ir raminant ypač jautrius žmones. Ji aktyvina ir stiprina moteriškąsias arba magnetines kūno energijas. Ši spalva turi būti naudojama tik retkarčiais, nes juodos spalvos perteklius gali sukelti depresiją ar kitas emocines būsenas." " Ji labiausiai susijusi su mirtimi ir laidotuvėmis, daugelyje kultūrų turi negatyvų atspalvį, tačiau jai būdingas ir paslaptingumas bei nežinomybė. Juoda spalva labai įspūdinga, kai naudojama kaip pabrėžti ryškesnės dekoratyvinės schemos spalva, o kai juodos būna per daug, patalpa atrodo mažesnė, be to, ji žadina depresiją ir neviltį." "Juoda sugeria visas kitas spalvas ir sukuria gelmės pojūtį. Protingai naudojama ji gali sukurti išraiškingai išgrynintą bei įspūdingą atmosferą arba elegantišką foną kitoms spalvos; kita vertus, gyventojų, kurių aplinkoje pernelyg daug neteisingai panaudotos juodos spalvos, nuotaika gali būti prislėgta ir niūri, juos gali kamuoti depresija. Juoda spalva yra paslaptinga, intriguojanti ir nepriklausoma. Kai kuriose kultūrose tai gedulo spalva ir gali sukelti nejaukius, slegiamus pojūčius, tuo tarpo kitiems žmonėms ji yra magiška ir seksuali. Juoda spalva naudojama dramatiškiems fonams kurti, tačiau ji visiškai netinka vaikų kambariams, valgomiesiems ir ten, kur gydoma." "Juoda - nakties ir mirties spalvos, dažnai siejasi su juodąja magija, populiari tarp menininkų, asocijuojasi su turtais, elegancija. Juoda namų aplinkoje atrodo išraiškingai."  "Juoda - rimties spalva. Padeda susikaupti. Blogiausiai atspindi šviesą. Turi savybę mažinti. Juodos spalvos objektai visada atrodo mažesni ir sunkesni už tokio pat dydžio kitos spalvos objektus. Dideli plotai itin slegia. Vakarų kultūroje reiškia gedulą." "Juoda spalva nenaudotina: skaityklose, vaikų kambariuose, gydymo įstaigose, žmonių aptarnavimo įstaigų patalpose, kuriose būtina nuoširdžiai bendrauti." "Juoda – mirtis, negatyvumas, galia, paslaptis, jėga, masiškumas, gilumas, depresija. Juoda spalva gąsdina tamsumu. Tinka naudoti tik kaip pabrėžianti kitų spalvų ryškumą, kambarius mažina, kelia neviltį." "Juodos spalvos teigiamos savybės: dramtiškumas, kilnumas, diskretiškumas, galia. Neigiamos: troškimas valdyti, depresija, neprieinamumas." Vieni autoriai antrina kitiems, tačiau akivaizdu, jog visų nuomone interjere gausiai naudoti juodos spalvos paviršius yra žalinga žmogaus psichinei sveikatai. Panaši situacija ir su pilka spalva: "Per daug pilkos spalvos gali sukelti nuobodulio jausmą." "Pilka spalva reiškia ir liūdesį, vienodumą, vienatvę ir vienišumą, simbolizuodama nykius laikotarpius arba aplinkybes." "Pilka - neutraliausia spalva. Švelnina visas šalia esančias spalvas, suteikdama rimties ir stabilumo. Jos poveikis dažniausiai priklauso nuo ją supančių spalvų. Dideli plotai gali slėgti." "Pilka - pasyvi ir nesavarankiška spalva, simbolizuojanti lengvumą. Ji ramina ir neveikia aplinkos. Slopina." "Dviprasmiška spalva, ji siejama su pereinamuoju laikotarpiu ar tarpine būsena. Ji turi tiek baltos, tiek juodos savybių, tačiau nėra nei viena, nei kita; ją galima laikyti arba kompromiso bei harmonijos spalva, arba sieti su slogia nuotaika ir depresija. Tik nuo jūsų asmeninio pasirinkimo priklausys, ar ji taps idealiu neutraliu fonu bet kuriam jūsų būsto kambariui, ar slėgs jus. Jeigu apdailai pasirinksite šią spalvą, pasirūpinkite kad ji atrodytų šviežiai." Pačios iš savęs spalvos nėra nei blogis, nei gėris, tuos tiesiog išspinduliuoja tam tikras vibracijas į kurias kiekvienas reaguoja savaip. Spalvotyros mokslas tyrinėja visus šiuos dalykus. Tačiau esminę temą kiekviena spalva turi savą, o žmogus, pagal savo vidinę savijautą (laikiną ar pastovią) atitinkamai ir reaguoja į ją. Drabužius lengva kasdien pakeisti, bet kalba eina apie aplinkos poveikį per spalvas. O ypač jei tai namų aplinka, kuri yra pati intymiausia ir svarbiausia žmogui, nes tik ten jis dažniausiai jaučiasi saugus ir ramus. Tiesa, labai svarbu suprasti, jog gražūs paveikslėliai su interjerais dar nereiškia, kad juose atsispindi funkcionali ir harmoninga aplinka. Natūralu, jog norisi pasisemti idėjų, įkvėpimo, tačiau rekomenduotina tai daryti sąmoningai, apžvelgiant ne tik estetiką, bet ir funkciją. O žinoma ir pasvarstyti, kaip mane veiktų emociškai toji erdvė, tiesiog kurį laiką susikoncentravus ir mintimis pasivaikščiojus, pagyvenus joje (paveikslėlyje). Na o jei klientas pasitiki dizaineriu, jei jam svarbios šiuolaikinės tendencijos ir tai jis renkasi dėl savų priežasčių, net nepagalvodamas apie realias pasekmes, tuomet atsakomybė jam pačiam ir lieka. Bet kiekvienas, kuris nori susikurti jaukią, savą aplinką, turėtų jausti atsakomybę ir prieš save, savo sveikatą (psichinę ir fizinę), nes galutinė pasirinkimo teisė priklauso tam, kuris ir liks tuose namuose, toje erdvėje. Linkiu būti sąmoningais ir rinktis tai, kas jums padeda išlikti sveikais visomis prasmėmis. Citatų šaltiniai: http://www.asu.lt/nm/l-projektas/rekreacijabioa/19.htm http://www.e-interjeras.lt/spalvos-interjere/spalvos-interjere.html Dizainas. Menas, mokslas, technika, G. Šiukščius Spalvotyra, A. Jonaitis Feng shui namų aplinkoje Jaukūs ir sveiki namai, A. B.Bond Spalvos mūsų aplinkoje, J. Jukonis Nuotraukos iš interneto.  Tie, kas medituoja, meldžiasi ar tiesiog turi vietą namuose, kur patinka ramiai pabūti, pasėdėti, dažnai įprasmina ją dalykais, kurie jiems svarbūs.
Kaip kam galimybės leidžia, vieniems visas atskiras kambarys, kitiems - tik lentynėlė ar palangės dalis, svarbu, kad tai būtų Jums svarbi vieta, kurią nuoširdžiai norėtųsi papuošti gėlėmis, įkurti ugnį ar smilkalą, galbūt pasidėti ten šventųjų paveikslus ar mineralus. Kaip kiekvieno kelias unikalus, taip ir altorėlis, kuriam kasdien nusilenkiama, toks bus. Ir jis gali keistis, pasipildyti ar sumažėti. Tai kūrybos procesas, tad lai kūryba ir įkvepia atsirinkti tai, kas svarbiausia dabar. Literatūroje rašoma, jog svarbu pagerbti 4 stichijas: ugnį, žemę, orą ir vandenį. Žvakė, mineralas, stiklinė vandens ir visa apjungiantis oras, štai ir galimi variantai. Ugnis Tai žvakės liepsna ar smilkalas. Įkurtos šventos liepsnos nevalia užpūsti, todėl reikėtų su specialiu "varpeliu" ar su pirštais nuspausti. Žemė Yra įvairių mineralų, padedančių susikoncentruoti, pvz.: kalnų krištolas, ametistas. Puiki meditacija - kristalo stebėjimas. O galbūt lauko akmenys iš energetiškai stiprių vietų ras vietos taip pat. Oras Pravartu išsivėdinti patalpą, kad kuo grynesnis oras joje būtų prieš praktikas. Orui taip pat tinka skambantys dubenys, gongai ir kt. Vanduo Stiklinėje esantis vanduo maldos metu įsikrauna ta energija, kurią Jūs sukuriate. Pabaigoje galima jį išgerti, padėkojant ir jam. Šventųjų paveikslai, nuotraukos, ikonos, skulptūros, kurios Jums svarbios taip pat gali papuošti altorėlį, tačiau atitinkama pagarba jiems reikalinga. Spalvos ir medžiagos Idealu, jei dominuoja natūralios medžiagos. Spalvos dažnai atspindi mūsų vidinę būseną, tad bendra spalva galėtų būti kuo neutralesnė, o kai norisi ryškumo ar atspalvio - mineralai, gėlės, žvakės - gali tai suteikti. Jei yra galimybė ir turite spėjimą, jog taip gali nutikti, pravartu pasirinkti didesnį plotelį, nes ilgainiui gali norėtis padėti vis daugiau svarbių daiktų į Jums šventa tampančią vietą. Knygos, rožančiai, malos ir kiti Jums reikalingi dalykai taip pat turėtų rasti savo vietą. Tinkamiausia kryptis - veidu į šiaurės rytus. O jei neturite galimybės atvirai visko laikyti, galbūt sukursite lentynoje ekspoziciją, kur kiti net neįtars esant Jūsų altoriui. Be visų estetinių dalykų, svarbu pasirūpinti ir patogumu. Nes giliai meldžiantis gali būti ir šalta, ir karšta, tad galbūt netoliese turėti pasidėjus pledą ar kitus reikalingus dalykus. Prie komforto svarbi ir sėdėjimo pozicija. Gali būti kėdė, meditacinis suoliukas ar kilimėlis, pagalvėlės ir kt. Svarbiausia, kad išliktumėte patogiai ir tiesiu stuburu visu laikotarpiu, kuomet atliksite praktikas. Tokios detalės, kaip žvakidė, smilkalinė, žiebtuvėlis/degtukai ir kt. - visa tai taip pat visumos dalis. O harmonija visumoje atsiranda, kai tarpusavyje visos detalės dera. Prasmė atsiranda ten, kam mes suteikiame prasmę. Lai ši kūryba būna prasminga. |
ApieHarmoningo interjero dizaino dėsniai gimstantys per gyvenimo patirtis ir amžinąsias vertybes. Archyvas
June 2020
Kategorijos
All
|
RSS Feed
