Sigitos Petruninos straipsnyje apie lietuviškus namus, stilių nugulė ir mano pamąstymai:
„…lietuviško interjero stiliaus kol kas nėra, nes pirmiausiai dauguma lietuvių nėra atradę savęs, kaip individo, kaip lietuvio, todėl taikosi prie pasaulietinių tendencijų ir ima tai, ką siūlo aplinka. Gilintis į save – sunkus ir ilgas procesas, todėl ir retas kuris pasiryžta jam. O kuomet, ką ir rašėte straipsnyje, pasiūla yra dideli ir greit besikeičianti, žmogui dar sunkiau atpažinti savus, autentiškus gylius (poreikius). Priedo, ilgus amžius buvome verčiami taikytis prie aplinkos poveikių, primestų požiūrių ar formų. Tad palyginus, dar nedaug metų ieškome savęs, kaip valstybės. Tačiau, kaip tauta, esame viena seniausių ir vis dar gyvuojančių. Vadinasi turime be galo seną istoriją, kurioje ir esti ir gyvenimo būdas, ir stilistika, ir vietos medžiagų naudojimas (viską galime rasti, kas susiję su interjero temomis). Todėl man visad, mąstant apie šį užduotą klausimą, mintys vesdavo prie to, kaip gyveno mūsų senoliai. Net pasigilinus į ne tokį jau seną laikotarpį – XIX a., kuomet taip įspūdingai kaimo trobesiai buvo puošiami ir kokie gilūs simboliai tai buvo. Taip, tai fasadinė dalis, o klausimas apie namų vidų. Tačiau kodėl nepasiėmus praeities paveldo ir nepritaikius jo šiuolaikiškai – namuose, sukuriant autentiškas detales. Bet ir vėl – detalės lieka detalėmis, svarbu matyti visumą, kas gali sukurti bendrą lietuvišką identitetą interjere?“ Ir dar vienas, kur Lina siūlo nusikelti dar toliau nei XIX amžius ir ieškoti savo siprybės šaknyse: „Bet jei ieškoti šaknų – tai visų pirma mus kitaip vadino iki XIXa. vidurio, ne baltais. O aisčiais. Tai išlikusios lietuvių ir latvių tautos. Tūkstančius metų išlikusios tautos stiprybė didžiulė, jei ji atsilaikė ir išliko. Vadinasi ji negali neturėtų paveldo, kuris iš kartos į kartą tą stiprybę perduodavo. Paprastas žemdirbys, jis darbo žmogus, jam svarbu, kur „galvą padėti“, vadinasi ne žagrėje stiprybė.“ Visas straipsnis: http://www.tenkurnamai.lt/2018/02/07/lietuviski-namai-kas-budinga-lietuviskiems-namams-nuomoniu-apzvalga/?fbclid=IwAR0zAqYnCjLM_udVnvpttQ7j3On51i2Q21H-vOhDNnp3gzF7WVoqfJ9WH3E Namų dvasia sukuriama ne per spalvas ar daiktus, o tuose namuose gyvenančių žmonių gerumu.
Gerumas gimdo gerumą. Todėl iš vienų namų nesinori išeiti, nes ten gera, o kituose nesinori net akimirkos praleisti. Nes mūsų namai - mūsų vidaus atspindys. Būdami ramūs ir geri, leidžiame harmonijai gyventi mūsų namuose. Natūralios medžiagos, tinkamas apšvietimas, suderintos spalvos, daiktų išdėstymas ir kita - tai matomos ir jaučiamos priemonės sukurti sveikai aplinkai. Kurios gali padėti vidinei savijautai. Interjero dizaineris, kurdamas funkcionalią, estetišką, ergonomišką, ekologišką vidaus erdvę, siekia sujungti detales į vieną/bendrą visumą. Jis - tarpininkas tarp žmogaus ir erdvės, padedantis apjungti detales į vieną visumą. INTERJERO DIZAINAS – tai menas ir mokslas tobulinti vidaus erdves, kartais apjungiantis ir eksterjerą pastato ar erdvės, siekiant sveikesnės ir estetiškai malonios aplinkos galutiniam vartotojui. (Vikipedija)
„Interior“ (lot.) – vidus, vidinis, tai kas yra viduje. „Design“ nuo „designo“ (de+signo (signum)) - aš žymiu/apibūdinu/kuriu/išskiriu. Kitaip sakant, interjero dizainas, tai žmogaus vidaus atspindėjimas jo aplinkoje. O pažymėti, išryškinti, apibūdinti tai, ką žmogus turi savo viduje (de signo) ir atvaizduoti tai aplinkoje – interjero dizainerio darbas. Tai nėra paprasčiausias daiktų sudėliojimas ar spalvų parinkimas. Esminis dalykas čia – žmogaus vidaus (jo vertybių, pasaulėžiūros, aplinkos pajautos, pasiekimų ir visa kita, kas sudaro jo vidų) atspindėjimas išorėje. To pasekoje, dizainerio pagrindinis darbas pirmiausiai yra pažinti to žmogaus (ar žmonių) vidų. Gebėjimas komunikuoti, psichologijos žinios, gili įžvalga ir pagalba jo kūrybinio potencialo atsivėrime – ne ką svarbesnės dizainerio savybės už techninių, ergonominių, estetinių, konstrukcinių, ekonominių taisyklių ir normatyvų žinojimą. Interjero kūrimas - prasmingas ir atsakingas darbas, kuriame klientas kartu su dizaineriu turi rasti bendrą kalbą, nes tai esminis dalykas viso proceso metu. Kuomet žmonės supranta vienas kitą ir pasitiki, tuomet jie kartu sklandžiai ir sistemingai juda bendro tikslo link. Procesas tai ypatingas ir net slėpiningas, nes verčiantis save, savo poreikius pažinti ir atskleisti. Su dizainerio pagalba tai darosi daug lengviau. Bet viskam reikia laiko, todėl rekomenduotina kuo anksčiau surasti tą žmogų, kuriuo norėtumėte pasitikėti kuriant savo namus ar kitus interjerus. Kūrybinis procesas nemėgsta įtampos, kuri ateina kartu su laiko limitais, darbų atlikimo spaudimu. Žmogus nuolatos esti veiksme, jo kūne vyksta procesai, galvoje mintys sukasi ir t.t. Todėl tokį statišką dalyką, kaip interjeras, jis pasirenka pagal tą "nuotaiką", kurioje tuo metu gyvena. Dažnas turi patirčių, ko nebenorėtų ar nereikėtų jam naujuose namuose. Dažnas turi svajonių, kurias laukia išpildyti. Todėl kartu su dizainerio pagalba klientas iš esmės kuria viziją, kurios tikrojo patyrimo negali žinoti iki pat tos akimirkos, kai nepatiri to savimi. Šiame procese žmonės sueina tam, kad rastų pačius tinkamiausius sprendimus tai akimirkai. Ekonomiškai, psichologiškai, estetiškai, ergonomiškai ir visaip kaip kitaip nuolat sverdami svertus, kurių galutinis rezultatas niekam iki galo nežinomas. Nes tik per gyvą patirtį gali iš tikrųjų suprasti. Todėl kad ir kokia didžiulė atsakomybė krenta ant dizainerio pečių, verta prisiminti, jog visada galėjo būti kažkas geriau, juk tobulumui nėra ribų. Kuo didesnis neutralumo kūrimas interjero aplinkoje padeda išvengti netikėtumų. Nes viena yra matyti interjero nuotrauką, o kita yra jame gyventi, kasdien liesti paviršius, matyti spalvas, jausti erdvę. Neutralumas sienų, grindų, lubų ir kitų didžiąją dalį užimančių paviršių pasirinkimuose, tai kaip tuščia drobė ant kurios pagal nuotaiką ar metų laiką galima "ištapyti" ryškius akcentus per užuolaidas, kilimus, gal net minkštus baldus ar kitus spalvotus dalykus. Palikite vietos laisvei kurti, taip atrasdami namus vėl ir vėl iš naujo. 1. Grindų spalva ar tekstūra 2. Galinės sienos spalva 3. Lubų spalva 4. Likusių sienų spalva 5. Kitų detalių spalvos 6. Akcentų spalvos Informacija panaudota pagal knygą: Spalvotyra, A. Jonaitis, 2009m., Terra Publica
Informacija pagal straipsnį: "Using Design Psychology to Create Ideal Places", autorius:Toby Israel, Ph.D.
"Daugelis žmonių akmenis interjere naudoja kaip natūralų dekoro elementą, o apie subtilųjį mineralų poveikį retas kuris girdėjo. Natūralumo siekiantys ar jautresni žmonės galbūt ir pajunta tai, tačiau vienokiu ar kitokiu būdu jis veikia visus. Be abejo, akmuo akmeniui nelygu, jo poveikis priklauso nuo daugelio faktorių. Vienas esminių – ar buvo jis paveiktas kokiomis nors priemonėmis (lakais, klijais padengtas, dažytas, klijuotas ir pan.), nes tai – kaip intervencija į natūralų mineralo poveikį. Šio poveikio pasekmės nėra aiškios, dažnai neigiamos. Kita vertus, akmuo atrodo estetiškai ir yra patvaresnis, nes taip apsaugomas nuo išorės mechaninių poveikių."
Tęsinys: http://www.mineraluterapeutai.lt/mineralai-interjere/ Į šį klausimą ilgai sukau galvą, kaip atsakyti. Bet tuomet pradėjau galvoti kitaip - kur daugiausiai namuose daugelis žmonių praleidžia laiko? Taip, lovoje. Vadinasi, ji turėtų būti svarbiausia. Tačiau dar labiau pasigilinus, pasidariau išvadą, jog ne pati lova (karkasas), ar net čiužinys (kurio nesimato dažniausiai), o patalynės komplektas yra svarbiausia. Kad ir koks miegamasis būtų, lova, o tiksliau tai, kas ant jos, gauna daug visos erdvės matomo ploto. O jei tai dvigulė lova ar sofa - tuo labiau. Būtent todėl tai, kas ant lovos, vizualiai yra itin svarbu.
Bet grįžtant prie daugiausiai laiko praleidimo vietos, tai toji vieta turėtų būti kaip įmanoma žmogui geriausiai paruošta (visomis prasmėmis). Vadinasi ir patalynės audinio kokybė, švelnumas, malonumas liesti yra ne ką svarbesni už jos spalvas ar raštus. Nors žmogui jaučiant spalvas ir tamsoje, patartina nesirinkti aktyvinančių spalvų, geriau ramias ar bent neutralias. Nuo miego kokybės priklauso dienos eiga ir produktyvumas. Tad dažnam mažai dėmesio reikalaujantis dalykas - patalynė - itin prisideda prie miego kokybės taip pat. Išskirsiu kelis kriterijus, į kuriuos rekomenduočiau atkreipti dėmesį renkantis savo lovai patalynės komplektus: - Spalva ir raštas (kuo ramesni, neutralesni). - Idealus atitikimas matmenų su antklodės, pagalvės ir čiužinio matmenimis. - Audinio minkštumas ir švelnumas, lygumas. - Audinio kokybė, ilgaamžiškumas. - Natūralus audinys (kūnas mėgsta kvėpuoti laisvai). - Švaros palaikymas (pakeičiant švariu komplektu). - kita, kas Jums svarbu. Žinoma, apie tai, kas slepiasi patalynėje, jau kiekvienam pačiam rinktis. Kam gerai pūkai, kam gerai vilna, o kam sintetiniai kamšalai. Pati daug metų miegu ant grikių lukštų čiužinio ir pagalvės, bei po vilnos antklode, o lovos visas aukštis tik 15cm. Po ilgų ieškojimų kokybiškam (nugarai neišsilenkti, kūnui ir galvai "kvėpuoti", maloniam erdvės pojūčiui atsigulus, t.t.) poilsiui susikurti, tai kol kas geriausias sprendimas. Tad linkiu atsakingai rinktis ant ko ir kame miegate. Gero poilsio. |
ApieHarmoningo interjero dizaino dėsniai gimstantys per gyvenimo patirtis ir amžinąsias vertybes. Archyvas
June 2020
Kategorijos
All
|